spitrinėti

spitrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, spìtrinėti, -ėja, -ėjo J.Jabl(ž.) 1. intr. J, Rtr spitram, neprimatančiam vaikštinėti, ką daryti, aklinėti: Užsidėk akuliorius! Ko spitrinė́ji kaip pušį gaudydamas?! DūnŽ. Neturim iš ko brangiai mokėti, užtai ir skurstame ligose, spitrinėjame Žem. 2. tr. žiūrinėti gerai neprimatant: Spitrinė́[ja] taip viską susilenkęs Vkš. 3. intr. Grk, Skr patamsyje ko ieškoti, vaikštinėti: Spìtrinė[ja] kaip aklas lazdos ieškodamas Up. Užsidek elektrą nespitrinė́jęs! Krš. | prk.: Veltui spitrinės visų bukliausias dabotojas toje akloje tamsybėje, geisdamas tenai bent vardą lietuvių bei žemaičių rasti S.Dauk. \ spitrinėti; apspitrinėti